BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Aš pavargau pavargus neužmigt.

2018-05-07 parašė Mėnuo

Aplinkiniai galvoja, kad aš pervargus nuo universiteto. O aš skrajoju svajonių laikotarpy - rašau apie dalykus, kurie man tikrai rūpi, būnu tarp žmonių, kurie mane labiau įkvepia, nei iškvepia. Planuoju kažką gražaus pagaliau sau, o ne kitiems. O pamačius vieną kitą žmogų blakstienų galiukai iš laimės riečiasi į dangų.

Labiau už viską turbūt vargina vis kilus norui parašyti įrašą blogo svetainėje suprasti, kad ji neveikia. Tačiau nebūčiau aš jeigu pasiduočiau. Štai 17 kartas kai noriu viešai parašyt naują, viešą laišką dedikuotą meilei - šį kartą berniukui su saldainiais. Šis įrašas pripildytas muzikos, kuria dabar gyvenu. Viena rasta pas meilę, kita netyčiomis užtikta snaudžiant.

Kažkada seniai, seniai rašiau meilės laiškus berniukams, kurie yra įsimylėję kompiuterius. Berniukams, kurie gali valandų valandas analizuot filmus ir smilkyt smilkalus. Rašiau laiškus ir berniukams, kurių niekada nemačiau gyvenime, bet kiekvieną dieną susirašydavau. Dabar nejučia atėjo laikas berniukui, kuris perpildė mano gyvenimą muzika ir motyvacija net nedėdamas jokių pastangų. Jam užteko vieną kartą pasiūlyt man saldainį.

Jo žvilgsnis ir dažniausiai užduodamas klausimas “O ką dabar skaitai?” motyvuoja praaugt save ir ne dėl to, kad būčiau jam -esnė. Geresnė-protingesnė-esnė. Tiesiog noras praaugt save, sužinot naujų dalykų ir tiesiog švytėt kyla natūraliai vien dėl to, kad vat pastebėjo, kad mėgstu skaityt ir laikas nuo laiko paklausia atrodo paprasto klausimo iš keturių žodžių. Pasirodo kartais tiek nedaug reikia, kad įsimylėtum žmogų.

Saldainio ir klausimo iš keturių žodžių.

Dažnai man sako, kad greičiausiai mano mylimi vyrai yra vieno tipo ir tas tipas yra mano. Dėl to aš juos myliu, nes jie visi turi kažką panašaus. O tavo tipo aš net neįsivaizduoju. Bandydama jį surast iš socialinių tinklų duomenų radau tik kelis panašius pomėgius ir daug negirdėtos muzikos. Dabar ta muzika moku mintinai ir jos ritmų pagalba rašau tekstus - kartais mokslinius, o kartais va apie tave.

Kai būnu pavargus tiek, kad pavargus neužmiegu stengiuos galvoj imituot mūsų pokalbius kažkur ant senamiesčio stogų, arba ten kur realiai esam prasilenkę - miesto skveruose, skersgatviuose, ant tiltų virš kažkur važiuojančių traukinių. Mano galvoje mes turim bendrų temų daugiau nei dabar skirtingų medžių žydi Vilniaus centre. Gražu? Bent mano vaizduotėje tikrai taip.

Ir kas juokingiausia, realybėje aš vis dar mėgaujuosi. Jau daugiau nei pusę metų, mėgaujuosi mūsų trijų minučių pokalbiais ir dviejų sekundžių prisilietimais pa-at-sisveikinant.

Mano smegenys, siela ir kraujas tarsi pulsuoja sutariamai vienu ritmu ir į visus egzistencinius pavasario klausimus atsako kartu:

Trūksta motyvacijos rašyt darbus universitetui? - Nueik ten, kur būna saldainių berniukas.

Nori paskaityt knygą, bet nesiskaito? - Nueik ten, kur būna saldainių berniukas.

Nori šypsotis be priežasties tris paras? - Nueik ten, kur būna saldainių  berniukas.

Nori pasivaikščiot, bet neturi su kuo ir dėl to labai liūdna? - Nueik ten, kur būna saldainių berniukas.

Man šita pasaka galvoje prasidėjo tau davus saldainį. Dabar kiekvieną kartą kai kuities savo kišenėse ir trauki saldainį man dvi sekundes pasidaro baisu, kad tai tarsi istorijos ratas - viskas baigsis tau vėl davus saldainį.

Praeitą savaitę buvo trečias saldainis per pusmetį ir kol kas pasaka nesibaigė.

Įdomu, ar vasara, kurioje nebus trijų minučių pokalbių ir dviejų sekundžių prisilietimų, bus tas paskutinis saldainis po kurio prasilenkę tik šyptelsim ir nebeklausim “O ką dabar skaitai?”.

Rodyk draugams

Penki myliu

2018-01-30 parašė Mėnuo

Ar faktas, kad projektas - 365 laiškai tau - baigiasi tą dieną kai tu mane palieki mieste porai valandų nežinioje ir galiausiai nebeateini, reiškia, kad aš per mažai myliu.

Ar tikėjimas, kad įsimylėjus gaunu iš visų egzaminų ir tarpinių atsiskaitymų - čyrikus (10). Bet gavus aštuonetą pagalvoji, gal tai reiškia, kad aš per mažai įsimylėjusi.

Ar suvokimas, kad gražiausios kojos nebe tavo delnuose reiškia nebepadėsiu-niekada-net-tris-minutes-užimančiuose-darbuose, reiškia, kad kojas atidaviau ne iš meilės, o su intencija pasinaudoti tavo gabumais nulaužinėt programas.

Ar tai, kad dulkes nuo Zenito nupučiu tik tada kai myliu, reiškia, kad aš per mažai mėgstu fotografiją.

Klausimai be klaustukų, kurie niekuomet nereikalaus iš tavęs atsakymų.

Paleidžiu.

Skriskit, gyvenkit, svajokit, sapnuokit, matykit, girdėkit ir prisigalvokit, mielieji.

Rodyk draugams

Iki pilnaties liko trys dienos.

2017-10-02 parašė Mėnuo

Pamenu buvo laikas kai galvojau, kad su pasimėgavimu pasakysiu viską tau į veidą ką apie tave galvoju. Kai sugalvosi, kad su manim buvo gerai ir niekas neaiškino kaip tu turi elgti, o tiesiog priėmė tavo poelgius ir tave tokį koks esi.

Visada galvojau, kad prisikelsi per pilnatį. Kaip ir visi lavonai pas mane iki šiol prisikeldavo.

Bet neišlaukei. Iki pilnaties liko tik trys dienos.

Ir vietoj to, kad aš tau sakyčiau ką galvoju apie tave, arba tiesiog pasiųsčiau toli toli savais keliais. Tiesiog išsiverdu prabangiausią bomžpakį kokį randu kambario stalčiuje. Klausausi statybininkų dialogų įėjus į mūsų bloko wc:

- O čia kas nors gyvena?

- Nu jo, čia gyvenamas blokas, abu kambariai.

- Bet net tualetinio nėra, lievas tualetas, einam kitur.

Jiems išėjus ieškot nelievo tualeto įsijungiu garsiai Solo ansamblio “Monotoniją”

Ir rėkiu savo užkimusiu nuo vakar balsu

NIEKO NEBETROKŠTU, GYVENU KAIP KATINAS ir visiškai jokių jausmų nebesukeli, nei aistos, nei pasiilgimo, net to paties gailesčio nuo kurio antras mūsų dublis buvo prasidėjęs prieš daugiau nei metus, net ir to nebelikę.

Gero klausymo, mielieji

Rodyk draugams

2/2

2017-09-25 parašė Mėnuo

“Galėtum jau malonėti atsikelti ir pradėti su manim žaisti.”

Ir tai nuskamba dviem prasmėm, dviem žmonėm.
Ir nežinau, kuris iš tų žaidimų labiau eikvoja mano energiją.

Ar žodžių dėliojimas ant lentos ir pykčiai, kad tą pačią minutę nepadarau savo ėjimo. Ar tas kitas žaidimas, kuriame žodžiai dėliojami tiesiai į protą, o kartais tiesiai į širdį.
Abiejuose žaidimuose vakar iškėliau baltą vėliavą, bet atrodo, kad ją matau tik aš viena. Kiti žaidėjai tarsi jos nepastebi ir pradeda naują žaidimo seriją.

2/2 teisingi atsakymai.

2/2 nemato baltos vėliavos.

2/2 reikalauja per daug dėmesio.

2/2 vargina.

2/2.

Rodyk draugams

Kaštonai

2017-09-23 parašė Mėnuo

Stoviu prie perėjos ir nežengiu žingsnio. Nors man žalia šviesa. Įsistebeilėju į šalia kelio augantį kaštoną. Stebiu kaip krenta, išsiardo ir vaisius keletu staigių judesių nušoksi į žolę.

Bėgu, visai kaip vaikystėje kliūdama pati už savo kojų ir gaudau ką tik nukritusį kaštoną.

Dar neapsitrynųsi, ryškų.

Sugniaužiu ir grūdu kuo giliau į kišenę. Kai kišenėse nelieka vietos kaštonams, juos kraunu į medžiaginį maišelį ir dienos pabaigoje suprantu, kad šiadien kaštonų daugiau nei knygų jame.

Kaštoninių plaukų mergaitės turi silpnybių ir jos dažniausiai yra kaštoninės.

kastonas

Rodyk draugams

Ananasinės pušys

2017-08-10 parašė Mėnuo

Grįžau į baraką va taip vėlai iš bibliotekos.

viebraukiai aka troleibusai beveik jau 3 valandas kaip nevažiuoja.

prisitvenkiau puodelius arbatos tvenkinių.
plaukai kvepia mišku ir lietum.
o aš prisimenu kaip smagu buvo paklysti miškuose ir pykti, kad vėl ta pati eglutė.
pasiilgau
pasiil-gau
pasi-il-gau
pa-si-il-gau
pasilgau tavęs.

leidžiu sau šiandien užmigt pasidėjus iš tavęs atimtą kankorėžį ir su gražiais prisiminimais užsimerkus šypsodamasi neriu į sapnus.
šypt.
gražaus ryto jei skaitai tai dienos pradžioje.
darbingos popietės jei skaitai vidurdienį.
ramios nakties jei skaitai prieš užmigdamas.
2017.05.09

Rodyk draugams